MENIU

Žiūrovų akimis: „Renginio tikrai būta ir ne bet kokio“

2019-10-28

Jau gana rudenišką spalio 25 dienos vakarą po truputį prie „Siemens“ arenos pagrindinio įėjimo besirikiuojanti žmonių eilutė galėjo išduoti, kad šį vakarą čia kažkas vyksta. Renginio tikrai būta ir ne bet kokio. Tą vakarą „Siemens“ arenoje pirmą kartą nuskambėjo muzikinis - herojinis epas „Broliai“, kurį atliko Aistė Smilgevičiūtė ir grupė Skylė su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Barkausko.

Prieš keliaudama kažkur, kaip ir dauguma žmonių, mėgstu pasidomėti internete ir apie laukiantį reginį susidaryti bent pirminę nuomonę. Galiu prisipažinti, kad kaip atlikėją Aistę Smilgevičiūtę ir grupę „Skylė“ tikrai žinojau, tačiau ne labai domėjausi šio stiliaus muzika, tad „Googlinti“ tikrai buvo ką. Sužinojau, kad  idėja sukurti tokį kūrinį vienam iš grupė „Skylė“ lyderiui gimė prieš devynerius metus. Domėjimasis Lietuvos istorija ir partizanų gyvenimu paskatino sukurti šį epą. Tačiau būtent tą vakarą epas turėjo skambėti daug galingiau, nes jį atlikti padeda Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Vedama nekantrumo ir smalsumo jau sėdžiu savo vietoje ir laukiu kada gi viskas prasidės. Aplink mane ne vien tik vyresnio amžiaus žmonės , bet ir nemažai tėvelių su mažosiomis atžalomis. Smagu, kad jau nuo pat mažens vaikai supažindinami su Lietuvos istorija. Šviesos prigęsta, salė nuščiūva ir užgroja orkestras. Tikrai nesu didelė klasikinės muzikos gerbėja, bet išgirdus jau pirmuosius orkestro garsus per kūną pradeda  bėgioti šiurpuliukai… Dar kelios akimirkos ir salėje pasirodo pati Aistė Smilgevičiūtė. Kerintis ir abejingų nepaliekantis šios atlikėjos balsas, pritariančių vaikinų ir grupės „Skylė” atlikėjų visuma sukuria nerealų vaizdą ir garsą. Klausantis vieno kūrinio po kito istorija rutuliojasi ne taip jau ir linksmai. Šviesų efektai tik dar labiau sustiprina bendrą nuotaiką.

Taip klausantis nuostabaus Aistės Smilgevičiūtės vokalo ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro prabėga dvi valandos. Vakaras praleistas nuostabiai.  Puikiai tą parodo tai, jog bisui atlikėjai ėjo du kartus, o salėje plojimai netilo dar ilgą laiką. 

Nuotraukos ir tekstas: Ieva Mačiulytė