MENIU

Didingame klaipėdiečių „Spragtuke“ gyvai skambės instrumentas, vardan kurio P. Čaikovskis ryžosi kontrabandai

2019-11-22

„Piotras Čaikovskis – genialus kompozitorius. Jo muzika didinga, graži paklausyti publikai, tačiau sudėtinga atlikti orkestrui“, – apie artėjantį iššūkį pasakoja batutos meistras Vytautas Lukočius, šventiniu laikotarpiu diriguosiantis simfoniniam orkestrui „Spragtuko“ premjerose Vilniuje ir Klaipėdoje. Nors šokio spektaklio choreografas baletmeisteris Kirilas Simonovas žada publiką nustebinti ne vienu netikėtu sprendimu, V. Lukočius atviras – simfoninio orkestro gyvai atliekama muzika skambės tokia, kokią ją sukūrė P. Čaikovskis. Be to, tai bus unikali proga išvysti ir gyvai išgirsti retai skambantį muzikos instrumentą – čelestą.

„Paprastai kalbant, čelesta – tai kiekvienam iš vaikystės pažįstamas metalofonas su klaviatūra, tik tos metalinės plokštelės yra į pianiną labai panašiame instrumente. P. Čaikovskio „Spragtuke“ čelestai tenka ypatinga vieta. Šis specifinį garsą skleidžiantis instrumentas čia labai svarbus ir gerai girdimas“, – atskleidžia muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis.   

Dėl čelestos atsiradimo „kaltas“ „Spragtuko“ choreografiją pradėjęs kurti Marius Petipa, kuris P. Čaikovskiui davė specialius nurodymus, kokia turėtų būti baleto muzika. M. Petipa prašė, kad vienas „Spragtuko“ kūrinių – Cukrinių slyvų fėjos šokis – skambėtų kaip į fontaną krentantys vandens lašai. Unikaliam skambesiui išgauti P. Čaikovskis panaudojo ypatingą instrumentą – čelestą, apie kurią sužinojo viešėdamas Ruane, Prancūzijoje (čia kompozitorius sukūrė keletą „Spragtuko“ dalių). Susižavėjęs čelestos skambesiu, primenančiu varpelius, kompozitorius instrumentą slapta parsigabeno į Rusiją.

Cukrinių slyvų fėjos šokis:

Premjeriniuose spektakliuose P. Čaikovskio šventinį šedevrą gyvai atliks pilnos sudėties Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, kuriam talkins teatro vaikų operos studijos jaunieji dainininkai. Kalėdų pasaką scenoje kurs daugiau kaip 100 žmonių, atsakingų tik už muzikinį baleto išpildymą.

„P. Čaikovskio „Spragtukas“ – pasaulinė klasika, kurią daugiau ar mažiau žino visi. Tai labai spalvinga muzika, kuri visuomet asocijuojasi su žiema ir gražiausiomis metų šventėmis. Iki šiol iš vaikystės atsimenu tą gražų animacinį filmą apie trigalvį Pelių karalių ir Spragtuką, virstantį princu. Filme skambėjo nuostabi „Spragtuko“ muzika – ji buvo stebuklinga“, – pasakoja T. Ambrozaitis.

„Spragtukas“ padėjo išgarsinti ne tik čelestą. Atskiros P. Čaikovskio kompozicijos dalys naudojamos šventinėse televizijos reklamose, skamba kino filmų garso takeliuose, pavyzdžiui, „Juodos Kalėdos“, „Barbė ir Spragtukas“, „Spragtukas ir keturios karalystės“, kur pagrindinius vaidmenis kūrė tokios Holivudo pažibos kaip Keira Knightley, Helen Mirren, Morganas Freemanas ir kt. Naujas „Spragtuko“ aranžuotes pasauliui pristatė ne tik klasikinės muzikos, džiazo, roko atlikėjai, bet ir tokios pop scenos žvaigždės kaip „Pet Shop Boys“, kurių dainoje „All Over The World“ skamba maršas, savąją P. Čaikovskio kūrybos versiją dainoje „Dark Ballet“ šiemet pateikė ir Madonna.  

„Atskirtų „Spragtuko“ dalių populiarumas nestebina. Kiekviena šios kompozicijos dalis yra tarsi atskiras kūrinys, atskiras muzikos kalba papasakojamas paveikslėlis“, – sako V. Lukočius ir atskleidžia, kad jo favoritas dar nuo vaikystės yra Cukrinių slyvų fėjos šokis. Be šio kūrinio, tarp populiariausių ir žinomiausių melodijų taip pat patenka Trepakas, dar vadinamas Rusų šokiu, ir Gėlių valsas.

Gėlių valsas:

Dar prieš baleto premjerą 1892 m. pasauliui buvo pristatyta 20 min trukmės kompozitoriaus P. Čaikovskio siuita, iš karto sužavėjusi milijonus klasikos gerbėjų. Ji buvo liaupsinama kaip gražus, melodingas, originalus ir išraiškingas kūrinys. Iki šiol siuita „Spragtukas“ laikomas populiariausiu P. Čaikovskio kūriniu. Tuo tarpu baletui „Spragtukas“ pavergti publikos širdis prireikė šiek tiek daugiau laiko. Jo aukso amžius prasidėjo įsibėgėjus 1960-iesiems, kuomet „Spragtukas“ tapo neatsiejamas nuo gražiausių metų švenčių. Baletas užkariavo ne tik Europos teatrų scenas: jis ypač populiarus Šiaurės Amerikoje, kur švenčių laikotarpiu rodomas „Spragtukas“ teatrams generuoja apie 40 proc. visų metinių pajamų iš bilietų pardavimų.

„Puikiai atsimenu, kai pirmą kartą Lietuvos operos ir baleto teatre pamačiau „Spragtuką“. Mūsų šeima gyveno rajone, atsimenu, mus, vaikus, autobusais veždavo į teatrą. Atmintin įstrigo scenoje šokinėję „peliukai“, kurie man tada atrodė labai negeri. Be paties spektaklio, dar atmintin įsirėžė karšto šokolado kvapas: jį valdydavome pertraukų metu. „Spragtukui“ visuomet jaučiu nostalgiją, jis man primena praeitį, vaikystę“, – pasakoja V. Lukočius.

Šiemet į „Spragtuko“ premjerą kviečia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kultinį veikalą patikėjęs vienam ryškiausių šiuolaikinių choreografų Kirilui Simonovui. Didžiulio biudžeto ir milžiniškų užmojų pastatymą uostamiesčio teatras gruodžio 20 d. rodys Vilniaus „Siemens“ arenoje.