MENIU

5 svarbios priežastys išvysti choreografo Kirilo Simonovo „Spragtuką“

2019-12-19

Daugiau kaip 120 muzikantų, šokėjų ir choristų iki spindėjimo gludina paskutines pasirodymo detales, kad penktadienį, gruodžio 20 d., Vilniaus „Siemens“ arenoje pristatytų dar niekur neregėtą „Spragtuko“ versiją. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), rengdamas kultinį Piotro Čaikovskio veikalą, neslėpė ambicingų užmojų, nepabūgo iššūkių ir kalėdiniam stebuklui sukurti skyrė solidų biudžetą, leidusį suburti tarptautinę talentingų kūrėjų komandą.

Skaičiuodama paskutines iki premjeros likusias valandas, KVMT komanda tikina, kad „Spragtukas“ – vienas brangiausių uostamiesčio teatro pastatymų. Neabejojama, kad jis taps ir vienu įspūdingiausių, leisiančiu publikai puikiai žinomą veikalą atverti visiškai nauju žvilgsniu.

Daugelyje pasaulio šalių didžiosios metų šventės jau neįsivaizduojamos be Kalėdų dvasią skleidžiančio „Spragtuko“. Šį kūrinį kasmet rodo šimtai baleto trupių. Tad atrinkome 5 priežastis, kodėl šįmet būtina pamatyti būtent choreografo Kirilo Simonovo „Spragtuką“.

Originalus pastatymas. „Auksine kauke“ apdovanotam K. Simonovui „Spragtukas“ yra ne tik vienas mėgstamiausių, bet ir vienas dažniausiai statomų veikalų. Kritikų už meninius išsišokimus bei tradicinių dogmų nepaisymą neretai plakamas choreografas „Spragtuko“ veiksmą perkėlė į nūdieną, tad žiūrovai scenoje išvys modernų šiuolaikinį pasaulį, kuriame taip pat netrūksta šventinės magijos. „Tai bus istorija apie mergaitę, svajojančią apie kažką nuostabaus, nes realus pasaulis, kuriame jai tenka gyventi – tamsus, netgi žiaurus. Juk ne visi tėvai būna nuostabūs…“, – atskleidžia K. Simonovas. 

Gyvai atliekama muzika. „Spragtukas“ laikomas vienu gražiausių P. Čaikovskio kūrinių, o gyvas atlikimas erdvę užpildo svaigiomis melodijomis. Kaip sako premjeros muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis, šios muzikos klausytis lengva, tačiau atlikti ją – sunku: „P. Čaikovskis savo šedevrą parašė labai greitai, bet natų jame labai daug. Šįkart girdėsime tokį  „Spragtuką“, koks buvo sukurtas genialiojo kompozitoriaus“, – tvirtina T. Ambrozaitis. Spektaklyje gyvai gros KVMT simfoninis orkestras, kuriam vadovaus patyręs dirigentas – Vytautas Lukočius. Orkestre skambės retai girdimas muzikos instrumentas – čelesta, kurios skleidžiamas garsas primena varpelių skambėjimą. „Spragtuko“ muzikinį paveikslą papildys KVMT vaikų operos studijos dainorėliai.

Gigantiškos dekoracijos. Nors kūrėjai iš anksto nenori atskleisti visų paslapčių, jau žinoma, kad publika scenoje matys didžiulį namą, daugybę snaigių, pelių, įspūdingų kaukių bei gigantišką eglutę, be kurios sunkiai įsivaizduojamas bet kuris „Spragtuko“ pastatymas. Spektaklio vizualųjį įspūdį sustiprins meistriškį scenos šviesų efektai, kuriuos parengė ketvirtąkart „Auksinės kaukės“ apdovanojimui šįmet nominuotas šviesų dailininkas Jevgenijus Vinogradovas. Jam KVMT „Spragtukas“ tapo pirmuoju Lietuvoje sukurtu spektakliu.

Išskirtiniai kostiumai. Maskviečiai dailininkai Jekaterina Zlaja ir Aleksandras Barmenkovas sukūrė unikalius kostiumus, kurie atspindės netikėtą tradicinės pasakos interpretaciją. Pirmame veiksme žiūrovus stebins didžiulės spektaklio veikėjų galvos: Klarą ir Spragtuką sups šokėjai su didelėmis kaukėmis. Iš viso meistrai sukūrė net 35 kaukes, kurių gamybai  speciali medžiaga buvo pargabenta net iš Amsterdamo. Antrame veiksme Klara pateks į devintojo dešimtmečio vakarėlį, pilną švytinčių drabužių, veidrodinių šviestuvų ir kitų anuometinių linksmybių atributų. Kostiumus „Spragtuko“ šokėjams teks keisti ne vieną kartą: jų parengta net 100. Vilniuje ir Klaipėdoje juos kelis mėnesius siuvo aštuoni siuvėjai, kuriems talkino du sukirpėjai. O kur dar meistrai, siuvę batus ir aksesuarus...

Primabalerina Olga Konošenko. Intriguojantis Krikštamotės Droselmajer vaidmuo patikėtas patyrusiai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vedančiajai solistei, šokių mokyklos įkūrėjai ir vadovei Olgai Konošenko. Jai šis „Spragtuko“ pastatymas taps trečiuoju: anksčiau balerina yra atlikusi Klaros ir Pelių karalienės partijas. O. Konošenko yra apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ ir dvejus metus iš eilės buvo paskelbta LNOBT Metų baleto soliste. Šįkart „Spragtuke“ kartu su primabalerina pasirodys visa KVMT baleto trupė, kuriai liaupsių negailėjo pats spektaklio režisierius K. Simonovas.

Nespėsiantys į „Spragtuko“ premjerą Vilniuje savaite vėliau galės ją pamatyti uostamiestyje: gruodžio 27 d. K. Simonovo „Spragtukas“ bus rodomas Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.