MENIU

Žiūrovų akimis: „Buvo taip jautru, žmogiška ir artima"

2020-03-16

Kovo 11d. – viena svarbiausių dienų kiekvienam Lietuvą mylinčiam žmogui. Tai laisvės, pilietiškumo, bendrumo diena, kai kiekvienas kiek daugiau nei įprastą dieną susimąstome, kas gi mums yra ta Lietuva bei lietuvybė? Tad, turbūt, negalėjo būti geresnės dienos pagal Justino Marcinkevičiaus dramą „Mažvydas“ pastatytos to paties pavadinimo koliažinės operos premjerai.  Po visos dienos šventinių renginių, vakare į „Siemens“ areną susirinko pakiliai nusiteikusi publika, tarp kurių netrūko ir tikrai garbingų svečių.

Tokio žanro renginių pastaraisiais metais prikepta ganėtinai daug, ir meninė dalies jų kokybė manęs, reikia pripažinti, pernelyg nesužavėjo. O čia dar naujiena iš pat ryto, jog dėl sveikatos problemų premjeroje nepasirodys pagrindinio vaidmens – Mažvydo – atlikėjas, legendinis Lietuvos aktorius  Vladas Bagdonas. Tad į „Siemens areną tą vakarą ėjau nusiteikusi gana skeptiškai. Ir visiškai, absoliučiai be reikalo! Nuo pat pirmųjų scenų negalėjau atitraukti akių nuo scenoje vykstančio veiksmo, gerėjausi puikiu kompozitoriaus darbu, atlikėjų profesionalumu. Likau sužavėta Mažvydą įkūnijusio Giedriaus Arbačiausko pasirodymu, nustebino Monikos Marijos, Manto Jankavičiaus ir net Roko Laurecko aktoriniai sugebėjimai bei harmoningas įsiliejimas į teatro sceną. Na ir, žinoma, nuostabusis ansamblis „Lietuva“! Vienu momentu pagalvojau, jog ansamblis „Lietuva“ visada yra tarsi renginio kokybės garantas (ir ne, ne tik atidirbimo kokybės, bet užtikrinant, jog pasirodymas turės dūšią), ir jeigu jie dar nėra apdovanoti kaip vienas geriausių meninių kolektyvų Lietuvoje, tai šita klaida turi būti nedelsiant ištaisyta.

Ir nors veiksmas scenoje sukosi apie asmeninę Mažvydo gyvenimo tragediją, labiausiai į širdį smigo tiek tiesiogiai, tiek per simbolius išreikšta meilė Lietuvai. Pirmosios lietuviškos knygos – Katekizmas – atsiradimas ir jame įprasminta vienas svarbiausių kiekvienos tautos simbolių - kalba. Net pagoniškus ritualus priminusi ąžuolo sodinimo scena, įkūnijusi ir ilgesį, ir viltį, ir lietuvybės sėklos pasėjimą, kad ir kur bebūtum. Mažvydo monologai su Lietuva. Pripažinsiu, tai buvo taip jautru, žmogiška ir artima, kad ne kartą teko prasivalyti rasojančius akinius.

Ačiū visiems tai sukūrusiems, ačiū „Siemens“ arenai už galimybę, ačiū aplinkybėms, kad dar spėjau!Tai buvo nuostabu! Baigsis karantinas ir koliažinė opera „Mažvydas“, tikiuosi, grįš į arenas, o Jūs eikit ir švęskit lietuvybę ir laisvę kartu su jos atlikėjais!